Pokalbis su Viačeslav Mikelioniu

Viačeslavai, pasirinkote profesinę mokyklą – tai pašaukimas, giminės tradicija ar atsitiktinumas?

Giminės nieko bendro su verslu neturėjo. Su šeima paveldėjome namą, kurio dokumentai nebuvo sutvarkyti, o vėliau reikėjo jį parduoti. Nusprendžiau išmokti pats, kaip tai daroma. Reikėjo nemažai žinių, pažinčių ir darbo siekiant viską sutvarkyti iki galo. Tiesa, jau turėjau Mykolo Riomerio universiteto teisės bakalauro diplomą. Bet esu įsitikinęs, kad po universiteto sukonkretinti savo karjeros kelią profesinėje mokykloje, buvo teisingas pasirinkimas. Maža to, supratau, kad turėdamas pakankamai teorinių ir įgijęs praktinių įgūdžių, galiu padėti ir kitiems. Atsitiktinai atsiradęs poreikis pasiūlė gyvenimo veiklos kryptį.

Po studijų universitete – pamokos profesinėje mokykloje. Netikėtas sprendimas. Ar nedvejojote tokiu pasirinkimu?

Gailiuosi, kad nepakankamai gilinausi į pamokose pateiktą informaciją. Galėjau iš karto pasiimti daugiau žinių, kurias vėliau dirbdamas rankiojausi savarankiškai.

Kuo dar įsiminė mūsų centre praleistas laikas?

Patiko ne tik pamokose pažinti mokytojai. Nauja aplinka – tai naujos pažintys, įdomi užklasinė veikla. Gera prisiminti gyvenimą patogiame bendrabutyje ir skanų maistą valgykloje.

Ką patartumėte dabartiniams ir būsimiems mūsų mokiniams?

Laiką mokykloje skirti pamokoms. Maksimaliai jį išnaudoti pasirinktai mokymosi programai. Svarbu ir teorija, ir praktiniai užsiėmimai. Gyvenime visko prireiks. Pradėjus dirbti, laiko mokymuisi rasti sunku.