Projekto pavadinimas – „KOKYBĖS VADYBA EUROPOS SĄJUNGOS PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGOSE “, SUTARTIES NR. LLP-LDV-VETPRO-2011-LT-0606
Projekto koordinatorius – Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacija
Projekto partneriai užsienyje:
Wisamar Educational Institute (Vokietija)
North Glasgow College (Škotija)
MS-Three Services Limited (Malta)
Projekto tikslas:
Kelti Lietuvos profesinio mokymo įstaigų vadovų kvalifikaciją, tobulinti vadovaujančio personalo vadybines kompetencijas kuriant ir diegiant vidinės kokybės užtikrinimo mechanizmus ir kokybės valdymo sistemas Lietuvos profesinio mokymo įstaigose.
Projekto dalyviai:
24 profesinio mokymo įstaigų, priklausančių Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijai, vadovai.
VIZITAS VOKIETIJOJE
Vizito Vokietijoje (Wisamar Educational Institute) metu projekto dalyviai susipažino su dualine profesinio rengimo sistema, domėjosi kokybės vadybos sistemomis Leipcigo profesinio mokymo įstaigose, TUV SUD, GTB, darbdavių asociacijoje AZWV, mokyklų kokybės užtikrinimo ir mokytojų kvalifikacijos kėlimo institute LISA, Leipcigo prekybos, pramonės ir amatų rūmuose. Dalyvavo ekskursijoje po Leipcigą.
VIZITAS MALTOJE
Vizito Maltoje (MS-Three Services Limited) metu vyko susipažinimas su Maltos profesinio rengimo sistema, vidinės kokybės užtikrinimo sistema Maltos profesinio rengimo centre MCAST, skirtinguose centro skyriuose (fakultetuose) ir Maltos turizmo institute, paskaitos apie kokybės vadybą, kūrybišką mąstymą, susitikimai su mokyklų vadovais, mokytojais, susipažinimas su kokybės užtikrinimo dokumentais, klausimynais.
VIZITAS ŠKOTIJOJE
Vizito Škotijoje (North Glasgow College) metu jo dalyviai susipažino su profesinio rengimo ir vidinės kokybės užtikrinimo sistema Škotijoje, North Glasgow koledže, įvairiuose jo skyriuose (fakultetuose) ir Clydebank koledže, dalyvavo paskaitose apie mokyklos veiklos vertinimą (įsivertinimą, apklausas, vidaus auditą), diskusijose su koledžų vadovais, skyrių vedėjais ir kt. personalu apie vidinės kokybės užtikrinimo mechanizmus.
Projekto rezultatai:
* Parengta aplankytose šalyse taikomų vidinių kokybės užtikrinimo mechanizmų palyginamoji analizė ir rekomendacijos Lietuvos institucijoms;
* Parengti pranešimai apie vidinės kokybės užtikrinimo mechanizmų ir kokybės valdymo sistemų kūrimą, diegimą ir veikimą Vokietijos, Škotijos ir Maltos profesinio mokymo įstaigose;
* Vokiečių, škotų ir maltiečių kolegų geroji patirtis panaudota diegiant vidinės kokybės užtikrinimo mechanizmus ir kokybės valdymo sistemas Lietuvos profesinio mokymo įstaigose.
Apibendrinimas ir išvados
Palyginamoji Vokietijos, Škotijos ir Maltos profesinio mokymo įstaigų vidinės kokybės užtikrinimo mechanizmų/sistemų analizė atskleidė, kad visų trijų projekto metu aplankytų šalių profesinio mokymo įstaigose naudojamas savęs vertinimo modelis (artimas Bendrojo vertinimo BVM modeliui).
Aplankytose užsienio šalyse profesinio mokymo įstaigose naudojami kokybės užtikrinimo modeliai rodo, kad:
- visose trijose šalyse profesinio mokymo įstaigų kokybei užtikrinti taikomas savęs vertinimo modelis, kurios tikslas – mokyklos gerovė ir jos veiklos kokybės visais lygmenimis bei visose srityse užtikrinimas;
- profesinio mokymo įstaigų savęs vertinimas vyksta nuolat, sukuriant ir įdiegiant mokykloje nuolatinio savęs vertinimo kultūrą, plėtojant „kokybės kultūrą“;
- siekiama pamatyti pažangą;
- save vertina pačios mokyklos, pradedant nuo mokyklos vadovybės, įtraukiant į savęs vertinimo procesą visą bendruomenę (mokytojus, mokinius, išorės reikšmingus asmenis (pvz. darbdavius)) ir išorės vertintojus;
- išsiskiria dvi dominuojančios tobulinimo technologijos: kokybės vadyba ir bendruomenės mokymasis
- mokyklos, kaip organizacijos savęs vertinimas nepakeičia tradicinių mokykloje naudotų vertinimo metodų ir instrumentų – mokytojų atestacijos, mokyklos vadovų atliekamo vertinimo, mokytojų atliekamo mokinių vertinimo ir pan., – bet juos praplečia ir papildo.
- mokyklos savęs vertinimo instrumentų savitumą sudaro ir tai, kad jais siekiama sujungti įvairių mokyklos bendruomenės grupių – mokytojų, vadovų, mokinių, tėvų, vietos bendruomenės – matymus ir sprendimus apie mokykloje vykstančių procesų vertę ir naudą.
- reguliariai (kas 3 – 5 metus), pasitelkus nepriklausomus ekspertus, įvertinami mokyklų savęs vertinimo bazėje sukaupti instrumentų paketai (pvz. profesinio mokymo programų atitikimas pasikeitusiai situacijai darbo rinkoje, pasikeitus švietimo įstatyminei bazei, švietimo bendruomenės nuostatoms, mokyklų poreikiams, mokyklų veiklos rodikliams ir t.t.).
Rekomendacijos, kuriant ir diegiant vidinės kokybės užtikrinimo mechanizmus Lietuvos profesinio mokymo įstaigose
Rekomenduotina sukurti ir įdiegti Lietuvos profesinio mokymo įstaigose kokybės užtikrinimo sistemą:
- formuojančią profesinio mokymo įstaigų tobulinimo filosofiją/tobulinimo technologiją ir „kokybės kultūrą“ Lietuvos profesinio mokymo sistemoje;
- kurioje aiškiai išsiskiria dvi dominuojančios tobulinimo technologijos: kokybės vadyba ir bendruomenės mokymasis;
- turinčią savęs vertinimo modelio elementų;
- turinčią kokybės užtikrinimą lemiančius veiksnius:
- kokybės procesais tikinti ir sumaniai veikianti profesinio mokymo įstaigos vadovybė;
- kokybės projektų plėtojimas, kai užtikrinamas visuotinis mokytojų, moksleivių ir kt. išorės reikšmingų asmenų dalyvavimas/bendradarbiavimas;
- gerai funkcionuojanti ir realią galią turinti kokybės užtikrinimo darbo grupė;
- nuolatinis kokybės siekimas ir darbas etapais;
- profesinio mokymo įstaigos personalo siekis nuolatos tobulinti savo ir mokyklos veiklą;
- nuolatinis ir periodiškas pokyčių vertinimas;
- nuolatinis informacijos, reikalingos sprendimams priimti bei tobulinimo veiklai planuoti, kaupimas ir analizavimas;
- refleksijos (grįžtamojo ryšio) kultūros formavimas;
- individualus ir institucinis pasirengimas mokytis;
- profesinio mokymo įstaigos perspektyvų įvertinimo ir bendradarbiavimo vertinimas;
- susitarimų laikymasis ir tęstinumo užtikrinimas;
- realiai jaučiamas poveikis pamokose ir mokyklos kasdienybėje, pažangos vertinimas;
- parama profesinio mokymo įstaigų vadovams ir kokybės užtikrinimo darbo grupei per mokymus, profesionalų konsultavimą ir pasikeitimą gerąja patirtimi;
- suplanuoti ištekliai, reikalingi kokybės vadybos sistemai toliau plėtoti.
