Viršuliškių skyrius Laisvės pr. 53 LT 07191, Vilnius Tel. +370(8-5) 2423581; 2423654 Faks. (8-5) 2407079 info@vsrc.lt
Fabijoniškių skyrius Ateities g. 28 LT 08303, Vilnius Tel. +370(8-5) 2712300; 2712245 Faks. (8-5) 2712300 ateities28@vsrc.lt
svetaines-medis neigaliesiems
paieska
paieska
engl Germany
paieska

DARBO TARYBOS RINKIMŲ TVARKA Tvarkos

Ugdymas organizuojamas 5 darbo dienas per savaitę.
Mokslo metų pradžia – 2018 m. rugsėjo mėn. 1 d. , pabaiga- 2019 m. birželio 30 d. arba pasibaigus programai pagal tvarkaraštį ir grafiką.

Mokiniams skiriamos atostogos:

Atostogos Prasideda Baigiasi
Rudens   2018 m. spalio 29 d.  lapkričio 2 d.
Žiemos (Šv. Kalėdų)   2018 m. gruodžio 27 d.  2019 m. sausio 2 d.
Žiemos atostogos   vasario 18 d.  vasario 22 d.
Pavasario(Šv.Velykų)*  balandžio 23 d.  balandžio 26 d.
Vasaros atostogų

 

*Baigiamajame  kurse pavasario ( Velykų) atostogų  neskiriama

PATVIRTINTA
VšĮ Vilniaus statybininkų rengimo centro
Direktoriaus
2013 m. kovo 13 d.
įsakymu Nr. V1- 21
1 leidimas

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

  1. VšĮ Vilniaus statybininkų rengimo centro (toliau – Įstaigos) Mokinių elgesio taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja Įstaigos mokinių elgesio, mokymosi tvarką. Jų tikslas – kurti geranorišką ir saugią Įstaigos aplinką visiems mokiniams, mokytojams ir kitiems darbuotojams.
  2. Visi Įstaigos mokiniai turi laikytis Mokinio elgesio taisyklių bei vadovautis moralės ir etikos principais.

II. MOKINIŲ TEISĖS

3. Įstaigos mokiniai turi teisę:

3.1. į nemokamą mokymą Įstaigoje;

3.2. gauti valstybinius standartus atitinkantį išsilavinimą;

3.3. nustatyta tvarka naudotis Įstaigos vadovėliais, biblioteka, interneto ryšiu, sporto sale,

teorinio ir praktinio mokymo kabinetais ir dirbtuvėmis;

3.4. ne pamokų metu būti skaitykloje, ruoštis pamokoms, skaityti mokslinę, grožinę ar

periodinę spaudą;

3.5. nuomoti gyvenamąjį plotą Įstaigos bendrabutyje (gyvenantys ne Vilniaus mieste);

3.6. gauti stipendiją ir materialinę paramą pagal Įstaigos patvirtintus Stipendijų ir materialinės paramos skyrimo nuostatus;

3.7. gauti akademines atostogas dėl sveikatos būklės;

3.8. gauti socialinę pedagoginę pagalbą;

3.9. gauti informaciją apie savo pasiekimų vertinimą ir kitą su mokymusi susijusią

informaciją;

3.10. Įstaigos tarybai ar direktoriui pateikti klausimus ar prašymus raštu ir per 10 d.d.

gauti atsakymus;

3.11. dalyvauti savivaldos veikloje, įvairiuose popamokiniuose renginiuose, projektinėje

veikloje pagal savo poreikius ir pomėgius;

3.12. mokytis higienos reikalavimus atitinkančioje, sveikoje ir saugioje aplinkoje;

3.13. ginti savo teises Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka.

III. MOKINIŲ PAREIGOS

4. Mokiniai privalo:

4.1. stropiai ir sąžiningai mokytis pagal savo sugebėjimus, gerbti Įstaigos darbuotojus ir jų

nuomonę;

4.2. atlikti mokytojų skirtas namų užduotis, turėti mokymuisi reikalingas priemones;

4.3. nevėluoti į pamokas, nepraleisti jų be pateisinamos priežasties, apie neatvykimą informuoti grupės vadovą. Praleistas pamokas gali pateisinti gydytojų pažymomis ar kitų įstaigų išrašytais dokumentais, tėvų (globėjų) prašymais ne daugiau kaip tris dienas iš eilės du kartus per pusmetį (apie mokinių neatvykimą tėvai (globėjai) informuoja grupės vadovą telefonu);

4.4. pamokų, popamokinės veiklos, organizuotų švenčių ir išvykų metu laikytis mokytojų,

vadovų, auklėtojų nurodymų, saugaus elgesio taisyklių;

4.5. laikytis higienos reikalavimų, Įstaigoje vilkėti tvarkingus ir švarius drabužius;

4.6. kūno kultūros pamokose ir mokomosios praktikos užsiėmimuose vilkėti specialią aprangą ir avalynę. Atleisti nuo pamokos ar užsiėmimų mokiniai privalo stebėti pamoką ar užsiėmimus iki pamokos pabaigos;

4.7. laikytis saugos darbe taisyklių kabinetuose, dirbtuvėse, praktinio mokymo patalpose;

4.8. asmeniškai atsakyti už savo darbo vietą bei mokymo priemones kabinete, bibliotekoje ar mokomosiose dirbtuvėse.

4.9. pamokų metu išjungti mobilaus telefono garsą;

4.10. tausoti Įstaigos turtą, taupyti elektros energiją, vandenį;

4.11. už padarytą Įstaigai žalą atsakyti įstatymų numatyta tvarka;

4.12 valgykloje pavalgius nunešti indus į tam skirtą vietą, vykdyti budinčių mokytojų nurodymus;

4.13. gyvenant bendrabutyje laikytis bendrabučio tvarkos taisyklių;

4.14. mokėti už bendrabutį nustatytą mokestį;

4.15. tinkamai derinti mokymąsi, darbą ir poilsį, gerbti savo ir kitų laiką;

4.16. visada turėti mokinio pažymėjimą ir jį pateikti prašant bet kuriam Įstaigos darbuotojui;

4.17. laikytis mokinio elgesio taisyklių Įstaigos teritorijoje ir viešose vietose.

  1. Mokinių elgesys mokomosiose dirbtuvėse, objekte (gamyboje):

5.1. kiekvienas mokinys privalo laiku atvykti į savo darbo vietą ir vykdyti vadovaujančių darbuotojų nurodymus;

5.2. dirbti leidžiama tik tiems mokiniams, kurie yra išklausę saugumo technikos, darbo ir priešgaisrinės apsaugos taisyklių instruktažą;

5.3. darbo vietą mokinys privalo palikti švarią, tvarkingą, tinkamą kito darbui;

5.4. dirbtuvėse ir objekte griežtai draudžiama užsiimti pašaliniais darbais.

IV. MOKINIŲ DVASINIS TOBULĖJIMAS

6. Mokiniai:

6.1. domisi ir puoselėja tautos tradicijas ir papročius;

6.2. turiningai leidžia laisvalaikį (lanko muziejus, parodas, spektaklius, skaito knygas, seka spaudą, televizijos, radijo laidas ir kt.);

6.3. gerbia tėvus, šeimos narius, kaimynus, mokytojus, ir kitus piliečius, užjaučia ir padeda silpnesniems ir reikalaujantiems globos žmonėms, yra tolerantiški.

V. MOKINIAMS DRAUDŽIAMA

7. Mokiniams Įstaigoje griežtai draudžiama:

7.1. rūkyti;

7.2. vartoti necenzūrinius žodžius;

7.3. teršti aplinką;

7.4. gadinti Įstaigos turtą;

7.5. sėdėti ant palangių;

7.6. reketuoti, savintis svetimus daiktus;

7.7. naudoti psichologinį ar fizinį smurtą prieš kitus;

7.8. žaisti materialinės naudos siekiančius (azartinius) žaidimus;

7.9. slapta (be asmens sutikimo) filmuoti, fotografuoti, įrašinėti kitų asmenų (mokinių, mokytojų, darbuotojų) veiklą ir pokalbius;

7.10. pamokų metu naudotis mobiliuoju telefonu, ausinukais ir kitomis priemonėmis; nesusijusiomis su mokymo procesu ir trukdančiomis darbui pamokoje;

7.11. atsinešti ir naudoti pirotechnikos priemones, ginklus ar kitus sveikatai pavojingus daiktus ar medžiagas;

7.12. atsinešti garso ir vaizdo įrašus, literatūrą, kitus spaudos leidinius, kurie skatina ar propaguoja žiaurų elgesį, smurtą, pornografiją;

7.13. Įstaigos patalpose klausytis garsiai muzikos ar kitų garso įrašų;

7.14. atsinešti į Įstaigą kitų mokymo procesui nereikalingų daiktų;

7.15. sėdėti pamokose su striukėmis, paltais, kepurėmis, gobtuvais ir pan.;

7.16. sąmoningai trukdyti darbą pamokose;

7.17. vartoti ir pardavinėti alkoholį, narkotines ir kitas psichotropines medžiagas;

7.18. ateiti į Įstaigą pavartojus alkoholio, narkotinių ir kitų psichotropinių medžiagų.

VI. SKATINIMAI IR NUOBAUDOS

8. Įstaigoje taikomi šie skatinimai:

8.1. pagyrimai, padėkos;

8.2. apdovanojimai atminimo dovanomis;

8.3. padėkos Įstaigos internetinėje svetainėje;

8.4. ekskursijos geriausiai besimokantiems ir aktyviausiems mokiniams.

9. Pažeidus Mokinių elgesio taisykles taikomos šios nuobaudos:

9.1. svarstymas Pedagoginėje socialinėje darbo grupėje, Mokytojų taryboje, įtraukimas į rizikos grupės mokinių, su kuriais dirbamas prevencinis darbas, sąrašą;

9.2. Įstaigos atsakingų darbuotojų įspėjimas ( direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo ugdymui, skyriaus vedėjo, grupės vadovo įspėjimas žodžiu ar raštu).

11. Direktoriaus įsakymu skiriamos šios drausminės nuobaudos:

11.1. pastaba;

11.2. įspėjimas;

11.3. papeikimas;

11.4. šalinimas iš Įstaigos. Mokiniai šalinami iš Įstaigos už ypač grubius nusižengimus: muštynes, vagystę, alkoholio, narkotikų ir kitų psichotropinių medžiagų atsinešimą ir (ar) vartojimą, pardavimą, buvimą apsvaigus mokykloje, pasikartojantį pamokų be rimtos priežasties praleidimą, elgesį, keliantį akivaizdžią grėsmę Įstaigos bendruomenės narių saugumui.

12. Mokiniai, nesilaikantys elgesio taisyklių, mokytojui, klasės vadovui, mokyklos administracijai reikalaujant rašo pasiaiškinimą.

13. Įstaigos darbuotojai, pastebėję mokinius, pažeidžiančius mokinio elgesio taisykles, rašo tarnybinį pranešimą, kuris registruojamas ir perduodamas socialiniam pedagogui.

VII. MOKINIŲ FINANSINĖ ATSAKOMYBĖ

  1. Už nepilnamečio mokinio padarytą materialinę žalą (sulaužytą ar sugadintą inventorių, prirašinėtus, subraižytus suolus, suplėšytas ar pamestas knygas ir pan.) atsako jis ir jo tėvai (globėjai).
  2. Įstaigos administracija gali paprašyti tėvų (globėjų) iki nurodyto termino sugadintą inventorių pakeisti, suremontuoti ar sumokėti jo remonto išlaidas pagal pateiktus dokumentus.
  3. Už sugadintą turtą ar padarytą materialinę žalą pilnamečiai mokiniai atsako Civilinio kodekso numatyta tvarka.

Bendrosios nuostatos

1.Informacija, susijusi su Viešosios įstaigos Vilniaus statybininkų rengimo centro ( toliau Įstaigos) švietimo politikos vykdymu, yra grindžiama reglamentuojamų LR švietimo įstatymų, mokyklos nuostatų, Įstaigos strateginio plano bei Įstaigos metinės veiklos programos pagrindu.

Teikiamos informacijos pobūdis

2. Informaciją gali būti teikiama, jei ji neprieštarauja asmens duomenų apsaugos įstatymui.

3. Pateikus Įstaigos raštinėje prašymą arba jeigu būtinas operatyvumas paklausus žodžiu (telefonu), Įstaiga teikia informaciją:

3.1 apie ugdymo procesą bei turinį,

3.2  apie mokinių pasiekimus, pamokų lankymą, pastabas bei nuobaudas;

3.3 apie mokyklos renginius;

3.4 susijusią su mokinio adresu priimamais nutarimais, sprendimais (mokytojų tarybos sprendimai, socialinės pedagoginės grupės nutarimai,  direktoriaus įsakymai: griežti papeikimai, pašalinimas iš mokyklos ar įspėjimas dėl pašalinimo, padėkos ir pan.)

3.5 susijusią su LR Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerijos bei Centro vykdoma švietimo politika;

3.6 apie profesinės karjeros galimybes;

3.7 apie Įstaigos  veiklą, perspektyvas, galimybes.

Informavimo būdai

3. Įstaigos mokinių tėvams informacija gali būti teikiama:

3.1  visuotiniuose  tėvų susirinkimuose;

3.2 grupės tėvų susirinkimuose;

3.3  informaciniuose stenduose;

3.4  interneto svetainėje : www.vsrc.lt;

3.5 elektroniniame dienyne;

3.6 mokyklos informaciniame centre – bibliotekoje;

3.7 telefonu( laidiniu ir mobiliu);

3.8 paštu ( registruotais ir paprastais laiškais).

Atsakomybė už informacijos pateikimą

4.Informacija, teikiama raštu, registruojama specialiame žurnale.

5. Už informacijos pateikimą tėvams atsako:

5.1 grupių vadovai;

5.2 mokytojai;

5.3 administracijos atstovai;

5.4  asmenys, direktoriaus įsakymu paskirti už viešąjį informavimą;

Aptarta ir suderinta 2012-12-21 Įstaigos tarybos posėdyje, protokolas Nr.6.

PATVIRTINTA

Viešosios įstaigos Vilniaus statybininkų

rengimo centro direktoriaus

2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. V1-80.      

 

DARBO TARYBOS RINKIMŲ TVARKA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

  1. Darbo tarybos rinkimų tvarka reglamentuoja Viešosios Įstaigos Vilniaus statybininkų rengimo centro (toliau – Įstaigos) pirmosios darbo tarybos rinkimų komisijos sudarymo ir darbo tarybos rinkimų taisykles.

 

II SKYRIUS

DARBO TARYBOS RINKIMŲ KOMISIJA

 

  1. Įstaigos vadovas įsakymu patvirtina pirmosios darbo tarybos rinkimų komisijos sudėtį, į kurią įeina ne mažiau kaip 3 nariai ir ne daugiau kaip 7 nariai.
  2. Įstaigos administracijos atstovai gali sudaryti ne daugiau kaip trečdalį darbo tarybos rinkimų komisijos narių.
  3. Darbo tarybos rinkimų komisija susirenka į pirmąjį posėdį ir pradeda darbo tarybos rinkimų organizavimą ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jos sudarymo dienos.
  4. Pirmajame posėdyje darbo tarybos rinkimų komisija iš savo narių balsavimu (jeigu balsai pasiskirsto vienodai, pirmininku tampa ilgiausią stažą darbovietėje turintis asmuo) išsirenka pirmininką ir:

5.1. nustato darbo tarybos rinkimų datą. Ji negali būti vėlesnė kaip du mėnesiai nuo rinkimų komisijos sudarymo dienos;

5.2. skelbia kandidatų į darbo tarybos narius registravimą ir nustato datą, iki kurios gali būti keliami kandidatai, registruoja kandidatus ir sudaro galutinį kandidatų sąrašą;

5.3. organizuoja balsavimo biuletenių rengimą ir spausdinimą. Balsavimo biuleteniuose kandidatų į darbo tarybos narius pavardės surašomos abėcėlės tvarka. Balsavimo biuletenyje turi būti nurodytas balsavimo pavyzdys ir renkamos darbo tarybos narių skaičius. Balsavimo biuletenių skaičius turi atitikti darbuotojų, turinčių balso teisę, skaičių. Kiekvienas balsavimo biuletenis turi būti pasirašytas rinkimų komisijos pirmininko;

5.4. remdamasi iš Įstaigos vadovo gautais duomenimis, sudaro darbuotojų, turinčių teisę dalyvauti darbo tarybos rinkimuose, sąrašą. Darbo tarybos rinkimuose gali dalyvauti ir balso teisę turi visi bent trijų nepertraukiamų mėnesių darbo santykius su darbdaviu turintys darbdavio darbuotojai, išskyrus darbdavį ir pagal įstatymus, įgaliojimus ar steigimo dokumentus jam atstovaujančius asmenis.

5.5. organizuoja ir vykdo darbo tarybos rinkimus;

5.6. suskaičiuoja rinkimų rezultatus ir paskelbia juos ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo rinkimų dienos;

5.7. atlieka kitas funkcijas, būtinas darbo tarybos rinkimams organizuoti ir vykdyti.

  1. Darbo tarybos rinkimų komisijos įgaliojimai pasibaigia darbo tarybai susirinkus į pirmąjį posėdį.

 

 

 

III SKYRIUS

DARBO TARYBOS RINKIMŲ ORGANIZAVIMAS

 

Kandidatai į darbo tarybą

 

  1. Kandidatus į darbo tarybos narius gali siūlyti rinkimų teisę turintys darbuotojai.
  2. Teisę pasiūlyti ne mažiau kaip tris rinkimų teisę turinčius darbuotojus kandidatais į darbo tarybos narius, iš kurių išrinktu bus laikomas daugiausia darbuotojų balsų gavęs kandidatas, turi darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos.
  3. Kandidatais gali būti gali būti siūlomi visi darbuotojai, sulaukę aštuoniolikos metų ir kurių darbo santykiai Įstaigoje trunka ilgiau kaip šešis mėnesius, išskyrus rinkimų komisijos narius, darbdavį ir pagal įstatymus, įgaliojimus ar steigimo dokumentus jam atstovaujančius asmenis.
  4. Kiekvienas darbuotojas gali pasiūlyti po vieną kandidatą raštu kreipdamasis į rinkimų komisiją ir pateikdamas rašytinį siūlomo kandidato sutikimą būti renkamam į darbo tarybą.
  5. Kandidatų sąrašas sudaromas ne vėliau kaip keturiolika dienų iki darbo tarybos rinkimų dienos.
  6. Jeigu pasiūlytų kandidatų skaičius yra lygus renkamos darbo tarybos narių skaičiui arba mažesnis už šį skaičių, rinkimų komisija nustato papildomą laiką, per kurį galima siūlyti papildomus kandidatus. Šiuo atveju kandidatus pakartotinai gali siūlyti ir tie darbuotojai, kurie jau yra pasiūlę savo kandidatus. Jeigu per papildomą laiką nepasiūloma pakankamai kandidatų į darbo tarybos narius, rinkimų komisija surašo ir viešai paskelbia protokolą, kad darbo tarybos rinkimai laikomi neįvykusiais. Tokiu atveju nauji darbo tarybos rinkimai rengiami ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo rinkimų komisijos sprendimo darbo tarybos rinkimus laikyti neįvykusiais priėmimo.

 

Rinkimų procesas

 

  1. Darbo tarybos rinkimai vyksta darbo metu.
  2. Darbo tarybos rinkimų materialinį techninį aprūpinimą suteikia darbdavys.
  3. Darbdavys sudaro sąlygas darbuotojams dalyvauti rinkimuose ir už šį laiką jiems yra mokamas jų vidutinis darbo užmokestis.
  4. Darbdavys užtikrina tinkamas sąlygas dalyvauti darbo tarybos rinkimuose tiems darbuotojams, kurie dirba ne darbovietėje.
  5. Balsavimo biuletenis išduodamas pasirašytinai. Rinkimuose dalyvaujantys darbuotojai turi po tiek balsų, koks yra renkamos darbo tarybos narių skaičius.
  6. Renkamos darbo tarybos narių skaičius priklauso nuo Įstaigos darbuotojų skaičiaus (jei darbuotojų yra iki šimto, renkami trys darbo tarybos nariai; jei darbuotojų yra nuo šimto vieno iki trijų šimtų – penki  darbo tarybos nariai; jei darbuotojų yra nuo trijų šimtų vieno iki penkių šimtų – septyni darbo tarybos nariai; jei darbuotojų yra nuo penkių šimtų vieno iki septynių šimtų – devyni darbo tarybos nariai; jei darbuotojų yra daugiau kaip septyni šimtai – vienuolika darbo tarybos narių).
  7. Pasibaigus rinkimų komisijos nustatytam rinkimų laikui, rinkimų komisija suskaičiuoja balsus ir surašo darbo tarybos rinkimų protokolą.
  8. Darbo tarybos rinkimų protokole privalo būti nurodyta:
  9. 1. darbo tarybos rinkimų vieta ir laikas;
  10. 2. darbo tarybos rinkimų komisijos sudėtis;
  11. 3. kandidatų į darbo tarybos narius sąrašas ir renkamas darbo tarybos narių skaičius;
  12. 4. darbuotojų, turinčių teisę dalyvauti darbo tarybos rinkimuose, skaičius;
  13. 5. darbo tarybos rinkimuose dalyvavusių darbuotojų skaičius, išduotų ir nepanaudotų balsavimo biuletenių skaičius;
  14. 6. atskirai galiojančių ir negaliojančių (biuleteniai, kuriuose pažymėta daugiau kandidatų, negu nustatytas renkamos darbo tarybos narių skaičius, arba kuriuose neįmanoma nustatyti rinkėjo valios) balsavimo biuletenių skaičius;
  15. 7. kiekvieno kandidato surinktų balsų skaičius (pateikiamas visas kandidatų sąrašas, išdėstytas pagal rinkimuose gautų balsų skaičių mažėjančia tvarka);
  16. 8. kandidatų, išrinktų į darbo tarybą, sąrašas;
  17. 9. kandidatų, rinkimuose gavusių bent vieną balsą, bet neišrinktų į darbo tarybą sąrašas (pagal jų surinktų balsų skaičių mažėjančia tvarka), pagal kurį sudaromas atsarginių darbo tarybos narių sąrašas.

 

IV SKYRIUS

RINKIMŲ REZULTATAI

 

  1. Ne vėliau kaip per tris dienas nuo rinkimų rezultatų nustatymo dienos darbo tarybos rinkimų komisija darbo tarybos rinkimų rezultatus paskelbia viešai, o protokolo kopiją įteikia Įstaigos vadovui.
  2. Darbo tarybos rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių darbuotojų.
  3. Jeigu dėl nepakankamo darbuotojų dalyvavimo darbo tarybos rinkimuose šie rinkimai paskelbiami neįvykusiais, per artimiausias septynias dienas yra rengiami pakartotiniai rinkimai. Jie laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvauja vienas ketvirtadalis balsavimo teisę turinčių Įstaigos darbuotojų.
  4. Išrinktais darbo tarybos nariais laikomi tie kandidatai, kurie gavo daugumą balsų.
  5. Jeigu keli kandidatai gauna vienodą skaičių balsų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kurio darbo stažas yra didesnis.
  6. Asmenys, esantys atsarginių darbo tarybos narių sąraše, kuris yra sudaromas šios tvarkos 20.9. punkte numatyta tvarka, eilės tvarka gali tapti darbo tarybos nariais tuo atveju, kai atsiranda laisva darbo tarybos nario vieta.
  7. Darbuotojas (darbuotojai), darbdavys arba darbdavio atstovas per penkias dienas nuo rinkimų rezultatų paskelbimo dienos gali raštu kreiptis į rinkimų komisiją prašydami ištaisyti, jų manymu, per rinkimus padarytus Lietuvos Respublikos darbo kodekso pažeidimus. Rinkimų komisija šį prašymą turi išnagrinėti ir viešai paskelbti per tris dienas. Rinkimų komisijos sprendimas gali būti skundžiamas teismui per penkias dienas nuo jo viešo paskelbimo.

 

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

  1. Visi dokumentai, susiję su rinkimų komisijos sudarymu, rinkimų organizavimu ir vykdymu, taip pat balsavimo biuleteniai yra perduodami darbo tarybai pirmajame jos posėdyje. Darbo taryba užtikrina jų saugumą iki naujos darbo tarybos sudarymo.
  2. Nauji darbo tarybos rinkimai rengiami ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo rinkimų komisijos sprendimo darbo tarybos rinkimus laikyti neįvykusiais priėmimo.
  3. Darbdavys organizuoja tik pirmuosius darbo tarybos rinkimus, o vėlesnius organizuoja pati darbo taryba.
  4. Darbo taryba sudaroma trejų metų kadencijai, kuri pradedama skaičiuoti nuo darbo tarybos įgaliojimų pradžios.
  5. Jeigu vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius, apskaičiuotas Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka, padidėja dvidešimt procentų ar daugiau ir dėl to padidėja šio kodekso nustatytas darbo tarybos narių skaičius, darbo tarybos pirmininkas šio kodekso nustatyta tvarka inicijuoja naujo nario ar narių su įgaliojimais iki veikiančios darbo tarybos kadencijos pabaigos rinkimus. Naujo nario ar narių rinkimus vykdo darbo tarybos rinkimų komisija.
  6. Apie šią tvarką informuota Įstaigos taryba ir dėl šios tvarkos priėmimo su ja pasikonsultuota (Įstaigos tarybos 2017-12-12 protokolo Nr. V6-4).

 

 

 

 

 

 

DK 6 str. 10. Darbdaviai, kurių vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius Darbo kodekso įsigaliojimo dieną yra dvidešimt ir daugiau, išskyrus Darbo kodekso 169 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, per šešis mėnesius nuo Darbo kodekso įsigaliojimo dienos sudaro darbo tarybos rinkimų komisiją Darbo kodekso 171 straipsnyje nustatyta tvarka. Iki Darbo kodekso nustatyta tvarka bus išrinkta ir pradės veikti darbo taryba, Darbo kodekse numatytas informavimo, konsultavimo ir kitokio darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus teises toliau įgyvendina darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga arba darbdavio lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų jungtinė atstovybė.

 

 

  1. Vidutinis darbovietės darbuotojų skaičius nustatomas sudedant visų su darbdaviu galiojančiais darbo santykiais susijusių darbuotojų, nepertraukiamai dirbančių toje darbovietėje ilgiau kaip tris mėnesius, einančius prieš vidutinio darbovietės darbuotojų skaičiaus nustatymo dieną, skaičių.
  2. Į vidutinį darbdavio ir darbovietės darbuotojų skaičių įskaičiuojami pagal visų rūšių darbo sutartis ilgiau kaip tris mėnesius, einančius prieš vidutinio darbdavio ir darbovietės darbuotojų skaičiaus nustatymo dieną, įmonėje nepertraukiamai dirbantys darbuotojai, neatsižvelgiant į jų darbo laiko normą.
  3. Į vidutinį darbdavio ir darbovietės darbuotojų skaičių neįskaičiuojami:

7.1. moterys, išėjusios nėštumo ir gimdymo atostogų;

7.2. asmenys, išėję atostogų vaikui prižiūrėti;

7.3. darbuotojai, atliekantys privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą;

7.4. asmenys, sudarę autorines ar kitas civilines sutartis;

7.5. praktiką atliekantys studentai ar mokiniai, su kuriais nesudarytos darbo sutartys;

7.6. darbuotojai, sulaikyti teisėsaugos institucijų.

  1. Taisyklių 7.1–7.3 ir 7.6 papunkčiuose nurodyti darbuotojai į vidutinį darbdavio ir darbovietės darbuotojų skaičių neįskaičiuojami tik tuomet, kai jie nedirbo visus tris mėnesius, einančius prieš vidutinio darbdavio ir darbovietės darbuotojų skaičiaus nustatymo dieną.

_______________________

Įsigaliojus naujam darbo kodeksui atsirado pareiga  kai kurioms įmonėms turėti darbuotojų atstovą – darbo tarybą. Pirmiausiai įmonei reikia įvertinti ar jai yra privaloma darbo taryba ar ne.

Darbo taryba privaloma, kai vidutinis darbuotojų skaičius yra 20 ir daugiau. Įmonėje veikiant profesinei sąjungai, reikia žiūrėti kiek jos narių sudaro visų įmonės darbuotojų skaičiaus. Jei profesinės sąjungos narių yra daugiau kaip 1/3 visų įmonės darbuotojų, tokiu atveju darbo taryba nėra renkama ir jos funkcijas perima profesinė sąjunga. Reikia atkreipti dėmesį, kad yra skaičiuojami nariai, kurie priklauso tik įmonės lygmeniu veikiančioje profesinėje sąjungoje, į šį skaičių neįeina, pavyzdžiui darbuotojas priklausantis tik šakinei profesinei sąjungai.

Profesinė sąjunga Darbuotojų skaičius
mažiau kaip 20 darbuotojų 20 ir daugiau darbuotojų
nėra darbo taryba privaloma
yra narių yra mažiau kaip 1/3  visų įmonės darbuotojų darbo taryba privaloma
yra narių yra daugiau kaip 1/3 visų įmonės darbuotojų

Rinkimų komisiją darbdavys privalo sudaryti ne vėliau kaip iki 2018 m. sausio 1 d., išskyrus, jei pareiga turėti darbo tarybą atsirado vėliau nei 2017 m. liepos 1 d., tokiu atveju rinkimų komisija turi būti sudaryta per 2 savaites.Įmonei įvertinus, kad darbo taryba turi būti, darbdavys įsakymu privalo sudaryti rinkimų komisiją, kurios narių skaičius yra nuo 3 iki 7 (koks bus skaičius darbdavys pats nusprendžia, nepriklausomai nuo įmonės dydžio ar apn.). Vienintelis reikalavimas minėtai komisijai yra tai, kad joje negali būti daugiau kaip 1/3 darbdavio administracijos pareigūnų.  Pavyzdžiui įmonės vadovas paskyrė 6 darbuotojus rinkimų komisijos nariais, iš kurių ne daugiau kaip 2 gali būti administracijos pareigūnai, tačiau jų gali ir nebūti. Administracijos pareigūnai tai darbuotojai, kurie turi teisę pagal savo kompetenciją duoti privalomus vykdyti nurodymus sau pavaldiems darbuotojams.

Toliau darbo tarybų rinkimus vykdo rinkimų komisiją, o darbdavio pareiga lieka sudaryti sąlygas, netrukdyti rinkimams vykti.

 

 

DARBO TARYBOS (II DALIS)

Patalpinta: 2017-10-19 05:16:05

Pasirengimas darbo tarybos rinkimams

Darbdavio sudarytos rinkimų komisijos pagrindinė funkcija – organizuoti darbo tarybos rinkimus. Komisijos susitikimai yra protokoluojami, kuriuose įrašomi dalyvaujantys komisijos nariai, darbotvarkės klausimai, priimti sprendimai.

Nariai ne vėliau kaip per septynias dienas nuo rinkimų komisijos sudarymo dienos privalo susirinkti į pirmą posėdį, kuriame iš savo narių išsirenka pirmininką ir aptaria  rinkimų organizavimo klausimus, pvz. rinkimų datos nustatymas ir pan. Iki 2017 m. liepos 1 dienos galiojusiame LR darbo tarybų įstatyme buvo numatyta pareiga rinkti ir sekretorių, kurio pareiga buvo dokumentų tvarkymas ir posėdžių protokolavimas. Nors naujame kodekse yra kalbama tik apie pirmininko rinkimus, tačiau rinkimų komisijos nariai gali išsirinkti ir sekretorių, paskiriant konkrečias pareigas. Taip pat komisija susitikimo metu gali kiekvienam iš narių paskirti atlikti tam tikrą užduotį, pavyzdžiui vieną iš narių įpareigoti atspausdinti rinkimų biuletenius, kitą narį – įmonėje  pakabinti informaciją apie kandidatų siūlymą ir pan.

Rinkimų komisija privalo informuoti darbuotojus iki kada, kur ir kas gali pateikti kandidatų į darbo tarybas siūlymus, kandidatų sutikimus. Informacija darbuotojams įprastai paskelbiama skelbimų lentose, išsiunčiant kiekvienam darbuotojui jo darbiniu elektroniniu paštu ar įkeliant į įmonės bendrai naudojamą elektroninę erdvę. Svarbiausiai darbuotojus informuoti tokiu būdu, kad ši informacija būtų prieinama kiekvienam darbuotojui.

Reikalavimai kandidatams į darbo tarybas ir  kas gali juos siūlyti:

Kandidatai

Gali būti renkami:

·         sulaukę 18 m., 6 mėn. stažas;

·         davę sutikimą būti renkamam į darbo tarybas.

Negali būti renkami:

·         įmonės vadovas;

·         darbo tarybos rinkimų komisijos nariai.

Kandidatų siūlymas

Siūlo kandidatus:

·         darbuotojai, turintys 3 mėn. stažą;

·         1 darbuotojas gali siūlyti vieną kandidatą;

·         darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos turi teisę pasiūlyti ne mažiau kaip tris profesinės sąjungos narius.

 

Visų kandidatų sąrašas, atitinkantis keliamus reikalavimus, turi būti sudarytas ne vėliau kaip likus keturiolikai dienų iki darbo tarybos rinkimų dienos. Jeigu pasiūlytų kandidatų skaičius yra lygus renkamos darbo tarybos narių skaičiui arba mažesnis už šį skaičių, rinkimų komisija nustato papildomą laiką, per kurį galima siūlyti papildomus kandidatus. Šiuo atveju kandidatus pakartotinai gali siūlyti ir tie darbuotojai, kurie jau yra pasiūlę savo kandidatus. Jeigu per papildomą laiką nepasiūloma pakankamai kandidatų į darbo tarybos narius, rinkimų komisija surašo ir viešai paskelbia protokolą, kad darbo tarybos rinkimai laikomi neįvykusiais. Jei yra pakankamas kandidatų skaičius – vyksta darbo tarybos rinkimai.